Išskyrė tris pagrindinius JAV užsienio politikos principus: tai – kelis dešimtmečius vykstantys procesai

Viceprezidentas JD Vance’as – ryškus Donaldo Trumpo administracijos veikėjas. Ir vienas kertinių užsienio politikos ideologų – jo įtaką prieš kurį laiką pavadinau „Vance‘izacija“.

Savaitgalį matėme to simbolinę iliustraciją. Trumpas sveikino Vestpointo karo akademijos absolventus ir pasakė kalbą, tipišką jam – improvizuotą ir negausią politiniu turiniu. Tuo metu Vance‘as vyko į karinio jūrų laivyno akademiją – ir brėžė administracijos ideologines gaires.

Trys svarbiausi viceprezidento pristatyti politikos principai.

Pirma, akcentuojama, kad Jungtinės Valstijos atsisako karinių intervencijų ir „demokratijos sklaidos“ politikos. Vance'as teigia, kad amerikiečiai per ilgai bandė pertvarkyti pasaulį pagal savo įsivaizdavimą, užuot susikoncentravę į kertinius nacionalinius interesus. Tai kainavo trilijonus dolerių ir daug gyvybių, nes sprendimus priėmė politikai, o pasekmes jautė kariškiai ir jų šeimos.

Juolab, kad epocha, kai Jungtinės Valstijos dominavo be konkurencijos, baigėsi. Lūkesčiai, jog ekonominė integracija savaime atneš taiką, padarydama tokias šalis kaip Kinija panašesnes į Vakarus, neišsipildė. Sukurti demokratijų Vidurio Rytuose taip pat nepavyko. Todėl senas klišes reikia nurašyti ir žvelgti į pasaulį per realizmo akinius.

Ši nuostata atspindi stiprų paties Vance'o, tarnavusio Irake, sentimentą apie pastarųjų dešimtmečių karų klaidas. Jos siejamos su tradiciniais politikais ir biurokratiniu elitu. Su abiem jais administracija aršiai kovoja. O tuo pačiu siekia galią sutelkti savo rankose, didinant vykdomosios valdžios įtaką ir kvestionuojant galių pasidalijimo principą.