Laužantiems galvas, ką daryti su II pakopa, aiškiai pasakė, į kokius klausimus privalu atsakyti
Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai suteikė daugiau laisvių, kartu – ir atsakomybių patiems gyventojams priimant sprendimus dėl dabarties ir ateities.
Vilnietė Jurgita II pensijų pakopoje kaupia nuo 2008 metų. Prasidėjus pensijų reformai, moteris galėtų atsiimti daugiau nei 9,5 tūkst. eurų. Jurgita neplanuoja šių pinigų skirti vartojimui – juos norėtų išsaugoti pensijai ir sukauptą sumą padidinti, todėl svarsto du scenarijus. Arba visus pinigus investuoti į III pakopą, kur nedidelėmis sumomis kaupia ir dabar, arba dalį sumos investuoti į III pakopą, o dalį – į investicinį gyvybės draudimą, kur galima pačiam rinktis didesnę riziką, bet ir tikėtis didesnės grąžos.
Svarbiausias kriterijus moteriai priimant sprendimą atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas ir jas investuoti III pakopoje arba į investicinį gyvybės draudimą yra tai, kad sukauptus pinigus prireikus būtų galima atsiimti.
„Esu numačiusi kelis variantus, kada norėčiau turėti galimybę pasiimti sukauptas lėšas: jei susirgčiau arba šeimos narys susirgtų rimta liga ar ilgą laiką dėl sveikatos negalėčiau dirbti.
Suprantama, žinojimas, kad galiu bet kada atsiimti visas arba dalį sukauptų lėšų reiškia pavojų, kad norėsiu jas išsiimti vaiko studijoms ar pradiniam būsto įnašui, o ne tik nusimatytiems kritiniams atvejams. II pakopa nuo tokios rizikos apsaugo.
Visgi renkuosi variantą pati labiau valdyti savo finansus ir turėti galimybę disponuoti pinigais, kada man atrodys neišvengiama, o tai – nebūtinai pensija“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo Jurgita.
