Esu rizikos kapitalo investuotojas, verslininkas ir mentorius, inovacijų patarėjas, vystantis šią kultūrą Lietuvoje. Savaime suprantama, tokia veikla užsiimantis žmogus nuolatos bendrauja, bendradarbiauja ir kitaip komunikuoja su įvairiomis šalies organizacijomis. Su atsidūsėjimu tenka pripažinti, kad daugelyje jų pastebiu racionaliu protu sunkiai suvokiamą mentalitetą – pavadinkime jį „neįsigalinimu“: nedarau tol, kol neliepia, pats neinicijuoju dalykų, nes turbūt negalima, lyg ir kažkas uždraudė. Neklausiu, neinu, neprašau, nesiūlau. Visi žino, kad organizacija yra sulūžusi, bet nieko nekeičiu, nes kažkas pasakė, kad…negalima?
