D. Trumpui vienu pareiškimu sudrebinus pasaulį – žvilgsnis į Lietuvos situaciją: viliasi, kad rinktis neteks

JAV prezidento Donaldo Trumpo nusiteikimas „gauti Grenlandiją“ atrodo vis rimtesnis: po „siaubingo“ pokalbio su D.Trumpu ir jo grasinimų salą prisijungti naudojant tiek karines, tiek ekonomines priemones, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen išskubėjo ieškoti Europos šalių lyderių paramos.

Danijai priklausančios Grenlandijos svarbą paaiškinęs karybos ekspertas Darius Antanaitis papasakojo, kaip iki šiol danai bandė užtikrinti saugumą saloje, kodėl dabar danų priimtos papildomos saugumo priemonės norimų rezultatų neduotų ir kokį pavojų mato JAV.

„Jeigu Grenlandija taptų atskira valstybe ir kinai pradėtų joje dominuoti, tai iš esmės pakeistų saugumo situaciją visoje planetoje“, – pabrėžė D.Antanaitis.

Tuo metu VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad ekonominėmis sankcijomis grasinantis D.Trumpas negali įvesti tarifų atskirai Europos Sąjungos (ES), tad tarifai būtų įvedami visai ES, o tai, be abejo, sulauktų ir pačios ES reakcijos.

„Kuo daugiau D.Trumpas spaus, tuo didesnių reakcijų iš Europos pusės gali būti. Galime matyti tokią sudėtingą situaciją, kada tas konfliktas gali peraugti ar persilieti į kitas sritis – ir į JAV saugumo garantijas Europai apskritai, ir į D.Trumpo grasinimus pasitraukti iš NATO“, – neatmetė T.Janeliūnas.

Tuo metu Lietuvos politikai nurodė, kad Lietuva šiame konflikte kol kas laikosi neutralumo ir vylėsi, kad, situacijai aštrėjant, Vilnius neturės rinktis tarp dviejų itin svarbių sąjungininkių. Visgi, į kurią – JAV ar Danijos – pusę stotų Lietuva?