Nuo krepšių nešiojimo – iki padėkos už pamoką: M. Kuzminskas širdyje iki šiol nepamiršta legendos „padovanoto“ medalio

Mindaugas Kuzminskas nuolat abejoja net dėl kasdienių reikalų, todėl priimti sprendimą dėl Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės jam buvo ypač sunku. Tačiau ištaręs „Viso gero“, daugiau kaip dešimtmetį rinktinei atidavęs puolėjas atgal nesigręžioja.

Savo kelią rinktinėje M.Kuzminskas baigė ten pat, kur ir pradėjo, – Klaipėdoje. Tačiau anuomet tai buvo tik kontrolinės rungtynės prieš 2012 m. Londono olimpines žaidynes, o praėjusį pirmadienį – pergalingas finišas 82:75 per dvikovą su Estija žemyno čempionato atrankoje. 6 taškai, kuriuos suleido į estų krepšį, buvo paskutiniai M.Kuzminsko pelnyti rinktinėje.

Pirmąkart rinktinės kandidatų stovykloje Mindaugas pasirodė 2011 metais. Nei tais metais, nei kitais į rinktinę jam prasibrauti nepavyko. Tačiau 2013-aisiais į treniruočių stovyklą pajūryje dar kartą atvyko kuklus, droviai besišypsantis jaunuolis, kuris su rinktine tuomet iškovojo pirmąjį medalį – Europos čempionato sidabrą, bet šį, kaip juokaudamas pripažįsta, jam nukalė kiti.

Tačiau 2015-aisiais, kai Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės užkopė ant žemyno čempionato pakylos ir vėl iškovojo sidabrą, M.Kuzminskas jau buvo vienas svarbiausių komandos žaidėjų.

Daugiau medalių per tuos metus rinktinė nelaimėjo, bet kuklus ir vis dar šiek tiek drovus šviesiaplaukis vilnietis visada buvo patikimas jos ramstis. Net tuomet, kai nesisekė, jis ne dejavo, o atkakliai rengėsi naujoms kovoms su rinktine.

Bet dabar ir jis pajuto, kad laikas trauktis. „Norėjau iš rinktinės išeiti pats, o ne, kad kiti išneštų“, – savo sprendimą atsisveikinti su rinktine kaip visuomet juokaudamas pagrindė 35 metų 205 cm ūgio puolėjas, kuris atsisveikino tik su svarbiausia savo karjeros komanda, bet krepšinyje dar žada likti.