Ištrūkę iš pragaro: tiria, kaip susiklostė pabėgusių nuo Vezuvijaus išsiveržimo likimai

Šiurpą keliantys 79 mūsų eros metais išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio aukų vaizdai atskleidžia senovės miestų, esančių netoli dabartinio Neapolio, sunaikinimą. Pompėjai tapo 2000 metų senumo laiko kapsule – miestas buvo įšaldytas po pemzos, pelenų ir piroklastinių srautų sluoksniais.

Du šimtmečius archeologai po truputį atkasinėjo Pompėjus ir jų kaimynystėje esantį Herkulanumą, atrasdami klasikines romėnų meno, architektūros ir net maisto liekanas. Tačiau mažiau dėmesio buvo skiriama daiktams, dingusiems iš miestų – ir žmonėms, kurie juos išnešė, gelbėdamiesi nuo naikinančios Vezuvijaus jėgos.

Majamio universiteto (JAV) klasikos profesorius Stevenas Tuckas remdamasis istoriniais ir archeologiniais duomenimis atsekė žmonių, kurie išsigelbėję nuo Vezuvijaus, atkūrė savo bendruomenes, kelius. Visa tai aprašė naujoje knygoje „Escape from Pompeii: The Great Eruption of Mount Vesuvius and Its Survivors“. Su autoriumi kalbėjosi „Live Science“ žurnalistė Kristina Killgrove.