Kodėl D. Trumpas taip nori Grenlandijos ir ar tai įmanoma

JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Grenlandiją pastaraisiais mėnesiais vėl pakurstė tarptautines diskusijas dėl šios Arkties salos ateities. Vašingtonui kalbant apie „būtinybę nacionaliniam saugumui“, o Kopenhagai ir Nuukui griežtai atmetant bet kokias užuominas apie teritorinius pokyčius, klausimas dėl Grenlandijos tapo ne tik geopolitinių ambicijų, bet ir vietos gyventojų išbandymu.

Pastaruoju metu JAV retorika Grenlandijos atžvilgiu tapo aštresnė, o tai sulaukė ne tik Danijos, bet ir Europos partnerių reakcijos. Grenlandijos ir Danijos pareigūnai viešai pabrėžė, kad sala nėra parduodama, o jos ateitis gali būti sprendžiama tik pačių grenlandiečių. Tuo pat metu naujoji Grenlandijos valdžia ragina išlaikyti vienybę ir atsargumą, augant išorės valstybių – JAV, Rusijos ir Kinijos – interesams Arktyje.

Vietos politikai akcentuoja, kad nors nepriklausomybės klausimas išlieka aktualus, bet koks spaudimas iš išorės tik sustiprina visuomenės pasipriešinimą idėjai, jog Grenlandija galėtų tapti kitos valstybės dalimi.

„Mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinių interesų. (...) Privalome ją turėti“, – sakė D. Trumpas gruodžio 22 d. Palm Byče Floridos valstijoje. Jis atkreipė dėmesį į Rusijos ir Kinijos laivus, plaukiojančius palei Arkties salos pakrantę.

Gruodžio 21 d. JAV prezidentas Luizianos gubernatorių Jeffą Landry‘į paskyrė savo specialiuoju pasiuntiniu Grenlandijai. Šis turėtų paspartinti reikalą, sakė D. Trumpas. J. Landry‘is tinkle „X“ teigė, jog jam garbė užimt šią poziciją ir padėti paversti Grenlandiją JAV dalimi.

Į tai Danijos premjerė Mettė Frederiksen ir Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sureagavo bendru pareiškimu: „Negalima tiesiog aneksuoti kitos šalies. (...) Grenlandija priklauso grenlandiečiams“.