„Kalbėkime atvirai“: D. Trumpo kėslai Grenlandijoje turės aiškią pasekmę Lietuvai

Savaitgalį įvykdęs karinę intervenciją Venesueloje, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas atvėrė seną žaizdą, pareiškęs, kad Amerikai žūtbūt reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo priežasčių.

Šie pranešimai vėl sukėlė nerimą, kad D. Trumpo administracija rimtai siekia Danijai priklausančios teritorijos kontrolės, ir sukėlė sąmyšį tiek Kopenhagoje, tiek pačioje Grenlandijoje. „Dabar jau gana“, – pareiškė salos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas po pakartotinių JAV prezidento grasinimų.

Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad apie ketinimus įsigyti Grenlandiją slaptame susitikime su JAV įstatymų leidėjais Kapitolijuje pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pridurdamas, kad D. Trumpo administracija neketina vykdyti karinės invazijos. Pranešama, kad pats JAV prezidentas paprašė savo padėjėjų pateikti atnaujintą Grenlandijos įsigijimo planą.

Baltieji rūmai trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pažymėjo, kad Grenlandijos įsigijimas yra JAV nacionalinio saugumo prioritetas ir labai svarbus siekiant atgrasyti priešininkus Arkties regione.

Pareiškime Baltieji rūmai dėl karinių pajėgumų naudojimo galimybės nurodė: „Prezidentas ir jo komanda svarsto įvairias galimybes, kaip pasiekti šį svarbų užsienio politikos tikslą, ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra galimybė, kuria gali pasinaudoti vyriausiasis vadas.“

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbinti europarlamentaras Petras Auštrevičius ir „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas paaiškino, kokie scenarijai galėtų klostytis Grenlandijoje ir kaip tai paveiks transatlantinius santykius.