Pamažu kraunasi nebaigti darbai, tiesiog nėra jėgų prisėsti prie jų. Vis daugiau į šalį numestų knygų, nes neįdomu, sunkiai suprantama, kažkaip painiai parašyta. Nebesinori skambinti draugams ar eiti su jais susitikti, nes nieko įdomaus neturi jiems pasakyti. Nubundi naktį ir tarsi kino juostą suki vaizdus, kaip kažkas blogo atsitinka, kažko nespėji, prarandi savo gyvenimo kontrolę. „Juk anksčiau taip nebūdavo, turbūt pavargau nuo visko“, – pagalvoji, rašoma pranešime žiniasklaidai.
