Europa – kone ant tiksinčios bombos: situacija nepavydėtina ir Lietuvoje

Europa stūkso kone ant tiksinčios bombos. Tūkstančiai sąvartynų atsidūrę potvynių zonose, o tai – rimta grėsmė geriamajam vandeniui ir saugomoms teritorijoms. Tokius duomenis atskleidė pirmasis visą žemyną apimantis sąvartynų žemėlapis, kurį parengė „The Guardian“, „Watershed Investigations“ ir „Investigate Europe“.

Visgi taršos grėsmės, sako specialistai, neišvengiame ir Lietuvoje. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, potencialių taršos židinių duomenų bazėje yra registruoti 1059 įvairaus dydžio ir pavojingumo sąvartynai, iš kurių požeminio vandens stebėjimai vykdomi 90-yje.

Tiesa, vien 2018–2023 m. atrasti 5 nauji, „pamiršti“ ar anksčiau nežymėti sąvartynai ir nėra aišku, kiek dar nelegaliai ir slaptai sukrautų jų atrastume Lietuvos miškuose ar pievose.

Specialistė ramino, kad dažniausiai teršalai toli nuo sąvartyno ir giliau į eksploatuojamus vandeningus sluoksnius nepatenka – tai reiškia, pavojaus geriamajam vandeniui nekelia. Visgi atvejų, kai gruntiniai vandenys buvo užteršti sąvartynų teršalais, pasitaikę. Praeityje fiksuota net ir situacija, kai sąvartynas įrengtas tiesiai ant laidaus žvyro ar smėlio, po kuriuo buvo vandenvietė.

Tačiau taršos grėsmę didina ne tik užmiršti sąvartynai ar istorinės aplinkybės, lėmusios prastą jų izoliaciją.

Į sąvartynus, sako Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktorius Alfredas Skinulis, vis dar patenka ne tik daugybė atliekų, padengtų amžinaisiais chemikalais PFAS, bet ir kitos pavojingos medžiagos – dažai, skiedikliai, lakai, pesticidai, trąšos.