„Visada įpusėjęs ultramaratonui, kai pradeda temti, sakau sau – čia paskutinis kartas, daugiau niekada gyvenime nebėgsiu. Bet išmoksti kentėti, pripranti ir, žinai, kad po finišo galėsi pasimėgauti cepelinais“, – šypsojosi ilgųjų nuotolių bėgikas Aleksandras Sorokinas.
