Gyvename epochoje, kai asmeninė gerovė ir ilgaamžiškumas tampa kone kultu: fanatiškai skaičiuojame žingsnius, išmaniaisiais įrenginiais sekame miego fazes, atidžiai renkamės maistą. Tačiau vieną esminį veiksnį dažnai paliekame užribyje – sienas, tarp kurių praleidžiame 90 procentų savo gyvenimo. Šiandien neuromokslas patvirtina tai, ką dažnai intuityviai jaučiame ir patys: erdvė nėra tik nebylus fonas. Ji gali tapti tyliu mūsų nervų sistemos sąjungininku arba, priešingai, lėtinio streso šaltiniu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
