Černobylio užrašai. Dingęs miestas ir katinas Leopoldas

Nuo katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje balandžio 26-ąją sukanka 40 metų. Žurnalistas Vygantas Guiga buvo vienas tų vyrų, kurie 1986 metais buvo pasiųsti likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmes.

Šis pasakojimas – iki šiol dar neskelbtos kraupaus įvykio detalės, sovietinio absurdo teatro užkulisiai, istoriniai dokumentai ir liudijimai. Šiandien – pirmoji reportažų ciklo dalis.

„Kuo skiriasi Nobelio premija nuo Černobylio premijos? Pirmoji duodama už įžymius mokslo, technikos ir kultūros pasiekimus, antroji – už tų pasiekimų pasekmių likvidavimą.“ 

Ši tragikomiška, netgi makabriška sentencija buvo pirmoji, kurią išgirdau 1986 metų liepos 1 dieną atsidūręs per keliolika kilometrų nuo vienos didžiausių praėjusio šimtmečio technogeninių katastrofų epicentro.

Nuo tragiško momento – 1986 metų balandžio 26 dienos 1 val. 23 min. 47 sekundžių, kai nevaldomų sprogimų serija sudraskė į skutus Černobylio AE ketvirtąjį energetinį bloką ir nuklojo didžiulę teritoriją mirtinomis radioaktyviomis nuolaužomis, praktiškai sunaikino klestintį elektrinės darbuotojų miestą Pripetę su 50 tūkst. gyventojų, padarė negyvenamomis didžiules teritorijas, sujaudino ir vienaip ar kitaip palietė milijonus žmonių, buvo praėję vos du mėnesiai.

Černobylio katastrofos mastą ir pasekmes gerai apibūdina tas faktas, kad septynbalėje tarptautinėje branduolinių įvykių vertinimo skalėje jai buvo pripažinti visi 7 balai.