Politikų noras gali kainuoti šalies reputaciją? Dėl naujo užmojo – ekspertų klausimai

Daliai Seimo narių sumanius kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų metu piliečių paklausti, ar reikėtų pakeisti Konstituciją ir joje įtvirtinti, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės, patariamojo referendumo idėja į kelias stovyklas dalija ir politikus, ir pačią visuomenę.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį, kad toks parlamentarų užmojis apskritai yra „antieuropinis“ – esą jei Lietuva savo Konstituciją iš tiesų pakoreguotų taip, kaip siūloma, tai iš esmės prieštarautų tiek Europos žmogaus teisių konvencijai, tiek ir kitiems Europos Sąjungos (ES) teisės aktams.

„Tai kur mes atsiduriame? Ir aš šį klausimą labiausiai norėčiau adresuoti socialdemokratams, kurie save laiko proeuropietiška, patikima valstybine jėga. Kur tai veda ir koks yra tikslas?“ – klausimą kėlė J. Juškaitė.

Ji taip pat tikino mananti, kad neretai atsirandantis šio referendumo ir partnerystės klausimų supriešinimas greičiausiai yra tik bandymas mobilizuoti rinkėjus, juos netgi pagąsdinti, kad jeigu šie neateis ir nebalsuos, teks priimti prieštaringai vertinamą įstatymą. Anot specialistės, ar pavyks, ar nepavyks referendumas, partnerystė yra klausimas, kurį bet kuriuo atveju reikia išspręsti.

Tiesa, tokią dalies politikų iniciatyvą neigiamai vertina ir Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Pasak jos, galimi Konstitucijos pokyčiai ir šeimos sampratos siaurinimas dar labiau didintų diskriminaciją, grėsmė kiltų ir ugdymo turiniui mokyklose.

„Tai reiškia, kad jeigu klasėje 10 iš 30 vaikų yra iš išsiskyrusių šeimų, nesusituokusių tėvų, jų šeimos yra vertinamos kaip ne tokios geros, kaip kitų vaikų. Mes manome, kad tai sukuria tiesioginę diskriminaciją“, – įsitikinusi ji.