Jaunos lietuvės – turko haremui, kitos – vergiškam darbui: siuvykloje kentė alkį, patyčias ir žeminimą

Vokietijoje veikusios siuvyklos šeimininkas turkas 2002 metais darbuotojoms iš Lietuvos kėlė ne vien profesinius reikalavimus – pageidavo, kad jos būtų jaunos ir gražios.

Darbdavio simpatijas pelniusios ir artimai su juo bendrauti sutikusios moterys gyveno lengviau, o pačios siuvėjos pasakojo apie vienu metu turėtą kelių lietuvių „haremą“. Turko dėmesį atstūmusios darbininkės kentė patyčias, iki 15 valandų trunkančias pamainas ir neatgaudavo dalies uždirbtų pinigų.

Į tokią siuvyklą patekusi alytiškė Nijolė netrukus tetroško vieno – kad vokiečiai ją išsiųstų namo.

„Deportavimas man būtų buvusi geriausia išeitis, tik aš nežinojau, kur kreiptis, kad vokiečiai mane išsiųstų iš savo šalies“, – „Lietuvos rytui“ sakė 44 metų alytiškė Nijolė.

2002 metų sausio pradžioje susigundžiusi pasiūlymu gauti gerą atlyginimą, moteris išvyko į Vokietiją dirbti siuvėja. Po kelių dienų, pakraupusi nuo darbdavio elgesio su lietuvėmis, alytiškė spruko atgal.

„Iš šitos skylės jau ne pirmą verkiančią išvežu“, – paguodė lietuvę namo vežusio mikroautobuso vairuotojas.