Tik panašumai? Paslaptinga su maru siejama mirtis leidžia prisiminti biologinio ginklo incidentą Sovietų Sąjungoje
Šį rudenį pasaulio informacinėje erdvėje vėl ryškiai sužibėjo Rusija – nušvito tarsi ryški raudona įspėjanti lemputė apsaugos pulte: pasklido informacija, kad mirė mokslinėje laboratorijoje netyčia maru užsikrėtusi mokslininkė, o galiausiai dešimtys žmonių buvo karantinuoti – nors Rusijos valdžia kalba miglotai ir iš dalies neigia incidento kilmę.
Tai – toli gražu ne pirmas biologinio pavojaus atvejis šalies istorijoje: prieš beveik penkis dešimtmečius plačiai pagarsėjo kitas atvejis, kai į aplinką pateko ir dešimtis žmonių pražudė kita mirtina liga, kurta kaip biologinis ginklas, o buvęs sovietinės biologinio ginklo programos vadovas yra pasakojęs, kaip Sovietų Sąjungą planavo ir kūrė kitokius biologinius ginklus.
1979 m. balandžio pradžioje paslaptinga epidemija nusirito per sovietinį Sverdlovsko miestą, dabar žinomą kaip Jekaterinburgas. Mažiausiai 66 žmonės ir nežinomas skaičius gyvūnų susirgo neaiškios kilmės liga - ir netrukus mirė. Sovietų pareigūnai kaltino juodojoje rinkoje parduodamą užterštą mėsą. Tačiau 1992 m. Harvardo universiteto tyrėjo atliktas tyrimas pagaliau patvirtino tikrąjį žudiką: juodligės sporų debesį, netyčia išsiskyrusį iš slapto biologinių ginklų objekto, žinomo kaip „Sverdlovskas-19“.
Tai buvo vienas didžiausių tokio pobūdžio juodligės protrūkių istorijoje – ir vienas iš nedaugelio pėdsakų, liudijančių apie slaptus sovietų eksperimentus biologinių ginklų tyrimų srityje.
Visa tai įvyko dėl netinkamai atliktos oro filtrų priežiūros. Lėtai judantis mirtinas debesis, išsiveržęs iš pažeistos ventiliacijos sistemos, paliko mirtinus pėdsakus 50 kilometrų atstumu pavėjui nuo „Sverdlovsko-19“. Jei vėjas būtų pūtęs tiesiai į miesto centrą, esantį apie 370 kilometrų į šiaurę nuo Rusijos sienos su Kazachstanu, galėjo žūti tūkstančiai žmonių.
Tačiau praėjus 37 metams po Sverdlovsko incidento, mokslininkai ištyrė netyčia paskleistą mirtiną mikrobą: visos juodligės štamo genomo sekos buvo iššifruotos ir 2016 m. paskelbtos mikrobiologijos žurnale „mBio“. Šios biologinio ginklo „brėžiniai“ leido mokslininkams lengvai atpažinti šį mirtiną mikrobą ir jo atmainas, jei tai kada nors vėl būtų paskleista. Be to, bakterijos genetinio kodo būklė, t. y. žmogaus įsikišimo mastas - suteikia užuominų apie sovietų strategiją.
