Beveik ketvirtį amžiaus Lietuvos valstybinėms struktūroms neteko spręsti didelių investicijų į verslą klausimų. Po masinės privatizacijos devyniasdešimtųjų viduryje su šiais iššūkiais didžiąja dalimi tvarkėsi privatus verslas. Beje, darė tai gana sėkmingai, kaip rodo BVP, eksporto, pelningumo, konkurencingumo duomenys. Valstybei versle teliko pasirūpinti reguliavimu, infrastruktūriniais sektoriais, paprastai turinčiais natūralios monopolijos požymius, bei atskirais smulkesniais, lyg ir netyčia iš privatizavimo akiračio išsprūdusiais likučiais.